šutena

šùtena sf. (1) 1. PolŽ¹195 Šutena – tai yda, atsirandanti blogai konservuotoje odoje dauginantis puvimo mikrobams rš. 2. mušimas, pyla: Gausi šùtenos, jei neklausysi Vkš. 3. scom. kas sušutęs, apsmukęs, šutnius; tinginys, apsileidėlis: Tokiai šùtenai dar vyro reik Klp. Ka ir ans pats toks šùtena tėr, ką ans galia su gera pana prasidėti KlvrŽ. Šùtena biesų, išplaukis bent autus, kad teip nesmirdėtumi! Šts. Nu ta toki šùtinalė i buvo Ms. 4. scom. kas mėgsta labai šiltai būti, šutintis: Passamdėm čia kokią šùteną, gul ir gul in pečiaus Arm.